išeituvės

išeitùvės sf. pl. (2) 1. dovana išeinančiam: Parnešk lauktuvių. – Tai duok išeitùvių Gs. Ką davei išeitùvių? Ig. 2. J išleistuvės, pobūvis, surengtas kam nors išeinant iš namų: Per Prano išeituvès pakviesim visus jo draugus ir drauges Žvr. Išeitùvėms padirbsiu šalabaną; atmins vaikiai iš muno rankos pasigėrę Šts. Išgerkim išeitùvių Vlkv.